Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnė Kauno ir Vilkaviškio autobusų autobusų stočių architektas G.Balčytis
Kultūros ministerijoje Vilniuje pirmadienį paskelbti šeši šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Vienas iš jų – Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) docentas, architektas Gintaras Balčytis. Premiją jis pelnė už miestui ir žmogui atvirą architektūrą. „Esu susijaudinęs, tai neįtikėtina sėkmė. Architektui būti pastebėtam labai sunku, nes architektūra yra sunkiasvoris menas, jis sunkiai konkuruoja su aktorių, režisierių, poetų darbais. Todėl tai yra neįtikėtina sėkmė“, – portalui 15min.lt kalbėjo G.Balčytis.
G. Balčytis jau anksčiau apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu ir Vyriausybės kultūros ir meno premija, kone labiausiai pažįstamas kaip Kauno autobusų stoties rekonstrukcijos ir išskirtinio Vilkaviškio autobusų stoties projektų autorius.
Premiją taip pat pelnė: rašytojas Saulius Tomas Kondrotas už pasaulį be ribų literatūroje, kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius – už Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas, aktorė Regina Šaltenytė – už nuosekliai puoselėtą vaidybos meno meistrystę, muzikologė Rūta Stanevičiūtė – už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą, dailininkė Eglė Ridikaitė – už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas, kino režisierius Audrius Stonys padėkojo komisijos nariams už nelengvą darbą išrenkant laureatus. Komisijos nariai – architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vladas Bagdonas, filosofas Jonas Dagys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, muzikologė Jūratė Katinaitė, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, menotyrininkė Jūratė Tutlytė.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija šiemet vertino 45-ių visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika pretendentų gauti premijas. Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Paskutinį kartą Lietuvoje premija architektui buvo suteikta 2016 metais, kuomet ją pelnė Audrius Ambrasas. Per nepriklausomos Lietuvos istoriją premiją buvo pelnę aštuoni architektai.
SA.lt medžiaga.